Paklydusiam žmogui
Ei. Žmogau skaudantis.
Ne tas kelias...
Sustok.
Tam, kad rastum.
Sugrįžk.
Žmogau...
Tu jau senas,
Toks senas...
Se-e-enas žmogus
Su vaiko širdim.
Išparduota.
...
Galvojai — čia tokio nėra,
Kuris gali apglėbt
Tavo virpančią sielą.
Metei.
Palikai.
Išėjai.
Apie Dievą girdėjai
Buvo kas sakė:
„Jis turi tau planą!
Kasdieną!”
Bandei rast.
Nepavyko paklaust.
Neradai.
Turėjai svajonių,
Jos dužo.
Bet dangus gali
surinkt,
Į žvaigždes suklijuot.
Atsimerk.
Atsimerk!
Aš žinau,
Tu matai!
...
Išėjai iš mažyčio miestelio,
Iš to pačio, kur augai.
Netikėjai surasiąs
nei Jo, nei savęs.
Tau beviltiškai gėda,
Kad išėjęs,
Suklupęs,
Paklydęs,
Iš „dūšios“ išmokai
Nekęst.
Matei paukštį,
Matei vakaro spalvą,
Norėjai būti kaip jie.
Tiktai tiek.
Taip stipriai...
Ašaros sūrios
Skruostais upeliais nurieda.
Tu meldiesi kažkam
Nepažįstamam.
Vis klausi
Ir klausi,
Ir klausi.
Žinau... Pavargai.
Bet.
Žmogau...
Sustok.
Tam,
Kad rastum.
Sugrįžk.