Neužgesink Vilties.
Tegul virš liūno
žibės jos žiburėlis įstabus.
Juk šviesoje
ir nežinia sumąžta,
svirčiai paremia,
neužgula pečių.
Šviesoje visi taškai
suranda savo vietą.
Tarp jų jau
pasiklyst nebegali.

Štai žvaigždės blaškos – šviesos tamsioje nakty.
Jos kibirkštys dienos, kuri, sudegus poilsiui,
save iš naujo vėl ryte padovanos.