Šiemet pušys aukštesnės.
Ėriukai sutupia prie kojų,
palikta vietos įsiterpt pavargėlių galvoms
į audeklo raukšles.
Ir paprasti dalykai taip susideda, kad lyg nesikartos.
Šiemet pušys aukštesnės,
įveltos baltuose tumuluose.

Ne taip toli minkštučiai avinėliai —
apsnigę krūmokšnynai snaudžia,
ir akimis visus galiu globoti,
ir oras veržiasi iš plaučių —
ir krenta ant drabužių išskaityti žodžiai.
Ne taip toli minkštučiai avinėliai snaudžia.