Baltai alsuoja ežerai,
Jų girios klausosi išbalę,
O man vaidenasi arai,
Kalnų pašaukę rūsčią dalią...

Pro eglių sutemas girdžiu,
Kai mėnuo į šermukšnę krenta,
Iš debesų blyškių raidžių
Dėlioja ašaroj legendą

Sukruvinta pušies ranka
Šalia laukinio avietyno,
O tako ilgesy lanka,
Suradus gluosnį skausmo gryno

Tylioj pakrantėj ežerų
Lyg angelas žiemos šerkšnėja –
Ilgai aš jį akim keriu,
Bet takas vis tik vakarėja,

Melsvėjančiuos dangaus krantuos
Iš jo pakyla mūsų pėdos...
...Ir krosnies dūmuose šventuos
Jau renkas šildytis pelėdos...


O ten, aukštai, žvaigždžių daina
Suošusi sidabru liejas,
Ir guoba klausosi sena,
Kaip šakose jos dūžta vėjas...