Išdidus, pasipūtęs katinas    
Per pažliugusį pirmą sniegą...
Juodi pėdsakai vejasi letenas,
O Baltasis nematomas bėga.                              

Gal jam pirtį užkūrė Margis
Už per prastą kieme sargybą,
Juk su juo partneriauti vargas
Jeigu peržengia draudžiamą ribą.

Baltas katinas dairosi žvirblių. –
Juk šį kartą menkai pusryčiauta!
Nes iš Margio lėkštės nugnybo                            
Pliką kaulą ir košės šaukštą.        

Riebūs žvirbliai – svajonė, net gurgia
Prie kupros jo prilipęs pilvas.
Jau suvirškinta košė bulvių,
Ir čirškalių dar trejetas tilptų.

Įdienojo, o žvirblių apgauti
Neįstengia, nes Margis kaukia.          
Tai begėdis! – Reikės nedraugauti,
Jeigu partneris pakiša "kiaulę".