Menūliā atābraduos skalija tōlimās šviesās,
Atāpučia paukštį, jā plunksnās iš sniegā ir vėjā,
Vidūžēmiā dugnas gilus, skyla lygumās vėsiās
Ir medžiai išeina tālyn, tiek naktų išstāvėjį.

Ir prunkščia palaidas vanduo, pā ladu žydi žvaigždēs,
Dungaus vidury maudās žuvys ir āketį kerta,
Mēnuliā maži abrāzdėliai unt ažerā vaikštā,
Pasklydus naktis verpia sniegū senais kalavartais.

Plonas siūlas lig pat gilumās, ā viršuj tiktai duknās,
Ā viršuj baltas mėnuo ir pātkavās gruodā nudīlusiās,
Skyla lādā atābradas, aižēja mėnesiā dūgnas,
Tykiai snenga nakties trupiniai, miega žvaigždēs pražīlusiās.