Bekraštybė anapus ir šiąpus.
Iš mano saujų ką tik išsilaisvino
Formų nemėgstąs vanduo.
O vakarop aptinku ir viena, ir kita.
Tik trečia pasilieku viduj.

Tuo tarpu, dar visai neseniai
Nugenėjęs skausmą, taip ir pasilieku pavienis.
Šiapus užlapotų durų ir kietai uždarytų langų
Susirandu užkaboriuose pamirštą mylintįjį visagalį.
O juk jam visai neskirdavau jokių žodžių anei minčių.

Vakarinėje pusėje, prie frontono,
Nenoriai sutekėjo tie, kurie laukia.
Daugiau čia nieko nebuvo...