„laikrodis ant sienos...“
rankos ilsisi -
stalui jau perduotos
išvakarių teisės
kasdienybei brūkštelėjus
išdidumą veide -
žmonės tai vadina
būsenos akimirka -
bučiuoju šiandieną...
išlįsčiau
pro žvakės landą
laiko dėžėje
į miesto šurmulį!
ar reikia?
ar laukia?
sekundės girdo
sienų vienatvės tiesą -
esu...