Pabudau šią naktį
ir negalėjau užmigti.
Mano visos dulkės —
ašaromis nuplautos,
o pamestos eilės —
už lango išplaukę.
Kaip išnarplioti
piktą gyvatyną,
gilumoj sielos
irštvą įkūrusį?
Nors vienas paukštelis
jei man pačiulbėtų
pažįstamą giesmę
iš mano vaikystės —
Ir tai būtų žingsnis.
Atsargiai lipu
laiptais į kiemą,
girdžiu, kaip girgžda
susenusios lentos —
pakeliu galvą —
ir nerandu
žvaigždės
danguje.