Kas tu, eilėrašti, tik gaišatis, paikystė?
Svajoklio godos mirksnyje šviesos?
Žaidimas žodžiais, jausmo karalystė?
Bėgimas nuo vienatvės ir tiesos?

Gal sielos veidas, prakeikimo aidas?
Minios neskaitomiausias kūrinys...
Vidurnakčio gėlos šuva palaidas,
Tik skiemenų ritmingas derinys?

O pagaliau tegu, nors ir neaišku,
Ar tai palaima, ar kokia bausmė —
Daina, giesme, neparašytu laišku
Skandina, traukia jo gili versmė.