Tik sekundės pakanka, kad pažintum, suprastum.
Taip! Tavęs aš ieškojau juodų varnų būry!
Ach, kaip gera sutikti! Ach, kaip gera atrasti –
Ne tik aš, bet ir tu baltų plunksnų turi!

Skriskim Saulę sutikti ir sparnais apkabinti
Baltą beržo viršūnę, kuri švyti šerkšnu.
Ach, kaip gera mylėti ir kaip gera dalintis
Mėliu žydro dangaus – aš jame gyvenu.

Tu taip pat! Ar jauti, kaip sparnai tyliai kalas,
Lyg daigeliai pavasarį po šilto lietaus,
Ir nors kartais atrodo, kad ateis štai jau galas,
Bet juk polėkio nieks iš tavęs neišraus!

Nes ir aš, o ir tu, baltos gulbės – ne varnos!
Mūs daugėja, nes  meilė augina sparnus,
Smagiai užkrečia juoku, gydo skausmą, nedarną,
Baltų gulbių giesme tyliai žadina mus.

Skriskim Saulę sutikti ir sparnais apkabinti
Baltą beržo viršūnę, kuri švyti šerkšnu.
Ach, kaip gera mylėti! Šitaip gera dalintis
Mėliu žydro dangaus ir sušukt: „Gyvenu“!