Troškina. Troškina labiau nei džiūstančios jūros gali numalšinti. Sunku, o balti vieversėliai, kurie beveik paskendo skrandyje, įnirtingai bando pasprukti. Visiškai susisukusios galvelės — piemenėlių dainelės. Ožkos neganytos ir tvoros nedažytos, vaikai apleisti, bet užtat namai pilni — taros, tuščios. Aš tau sakiau, kad gyvenimas tik vienas ir reikia išbandyti viską, bet aš neturėjau minty Alkoholio, Kokaino, Heroino, krokodilų ir kitų gyvūnų. Ir, jei dar nepastebėjai, knygos, skirtos ne tam, kad atstotų tualetinį popierių. Ar tu mane girdi, Džo?

Kai aplink sprogsta bombos, vieni neria į krūmus, o kažkas žudosi už tuos, kurie šiltai krūmuose apsidirbę dreba dėl savo pinigų. Niekada nebus lygybės ir tiesos. Visos jūsų našlės liūdi bereikalingai, nes visų aukų buvo galima išvengti, jei bent vienas būtų pasakęs tvirtą — ne. Bet šitai jau sakė daugybė daug protingesnių žmonių, nei aš ar tamsta.

— Na, ko tu tyli? Negi ir liežuvį tau nutraukė ta bomba? Bus tau po seksualinių pramogų su Korėjietėmis vaikščioti po minų laukus. Bet gal ir gerai taip, geriau amputacijos nei hemarojus ar alshaimeris. Vis tos „vaikiškos” problemos.

Tos mūsų ,,pirmojo” pasaulio problemos — ar geriau auksas su deimantais, ar deimantai su auksu, išmanusis telefonas su didesniu ar mažesniu ekranu. Krūtų implantai ar smegenų nusiurbimas. Kas, kokia ten dar Afrika? Visi „šiko” ant Afrikos ir toliau laimingai uosto jų vaikų kaulų spalvos miltelius ir leidžiasi jų ašaras.

Jei mes dar labiau apribotume savo pasaulėžiūrą, mums beliktų įsilipti atgal į medį ir krapštyti vieną vietą visą dieną. Galite pamiršti viską, kas buvo parašyta aukščiau, man jūsų rasizmai rūpi nedaugiau, nei barankos (riestainio — aut.pas.) skylutė. Viskas vėl nusivažiavo į paraštes ir pakalnes. Drugeliais pievose  nardo mažos saulutės ir visatos pakraščiuose tie — ko mes nesugebame pažaboti — augina mums naujus pasaulius. O mes vargšai vis dar ieškome į save panašių — kosmoso platybėse mes vieninteliai tokie — bepročiai — tad džiaukitės, kraustykitės iš proto, tik nepamirškite —mus žemė susikūrė tik pramogai, nes jai patinka cirkas, todėl didelių prasmių ieškojimai prives prie beprotybės.  

  — Labanaktis.