Du gyvenimai
Horizonto platybėj
Kūpso kalva
žolės verpetuos
Arklo nepaliesta,
Beskaičiuojanti laiką
Atilsio atgulusių.
Dūla praeitis
Slenkant žiemoms
Ir vasaroms,
Tamsai pildant
Ir kopinėjant
Šviesos korį.
O aplink gyvenimas verda,
Neleidžia praeiviui
Sustoti ,
Paklausyti
Šnabždesių iš gelmių
Ir statyti tiltų į sielas.
Aplinkui klega
paukščių balsai
Ir gėlės žydi –
Jiems nerūpi praeitis ir jos šnabždesiai.