Vėl ruduo. Medžiai sušalę.
Plaikstos lapai dulkančiam kely...
Mano smilkiniai šalti, nubalę...
Vėjas siaučia virpančioj širdy.

Vėl ruduo. Ir skuba paukščiai
Ten toli, kur šilta ir saugu.
Kyla į svaiginantįjį aukštį...
Jie tvirti, nes jie kartu.

Bus ruduo. Ir ims gest saulė...
Ir verks juodas drebantis dangus.
Dargana užklos pasaulį,
Tik tavęs jau tądien nebebus...