Svajonių miestą kuriam, statom patys...

Mano svajonių miesto - visos gatvės
Iš marmuro. Namai - iš stiklo plytų,
Tvirtai ir atsakingai pastatyti.
Rytais bažnyčios varpinėje angelai burkuoja,
Varpai iš aukso tikslai valandas skaičiuoja.
Visur gražu, švaru - nei dulkės, nei šapelio,
Ir audros neužklysta, tik nenuorama vėjelis...
Čia žiemą - vasarą žaliuoja parkai, žydi gėlės,
Papūgos skraido, čiulba ulba kanarėlės.
O soduos noksta ananasai, mandarinai,
Citrinos, greifruktai,kokosai, nektarinai.
Malonūs žmonės čia, jie nesipyksta, nemeluoja,
Neverkia, nesikeikia, nedejuoja.
Nereikia dirbti jiems- tiktai ilsėtis, pramogauti,
Neturi pinigų - nėra kur išlaidauti.
O parduotuvių daug, o prekių įvairovė,
Visur savitarna - imi ko nori ir kiek nori.
Todėl nėra vagių, nėra kalėjimų ir kraujo,
Tik šypsenos ir meilė karaliauja.
Ir kasdienybės čia nėra, tik šventės...

Užsisvajojau... Ne, nenoriu čia gyventi.
Sugrioviau savo miestą, išardžiau po plytą
Ir vėl svajoju, vėl statau iš naujo -
                                                    kitą...