Neprašau pasilikt. Užsibūk ne ilgiau, negu reikia,
Svetimkūnio dalia - perštėt, mausti, pūliuot.
Tai - tiesiog pamoka, kad bet kam neatšaunamos velkės,
Buitimi jog dalintis negali bet kada su bet kuo.

Nusigręžus sėkmė ir loterijos bilietas tuščias -
Tai mažiausia bėda tarp užklupusių mudu bėdų.
Iš rakštėtų jausmų nešvarumai vis plūsta ir plūsta.
Dezinfekcija tau. Pagirioju, klejoju už du.

Vis daugiau pastangų. Būtį persmelkia prakaito tvaikas -
Šuliniuos ir danguj lyg nelikę nė lašo vandens.
Neprašau pasilikt, jei manai, kad išeiti jau laikas.
Kas be rando užgis, tas vidurnakčiai nesivaidens.

Kraujui vėstant, beje, nebesiekia crescendo ir aistros,
Gal vienatvės tyla prijaukina jusles prie mirties?
Gydyt skausmą skausmu silpnavaliui netinkamas vaistas.
Užsimiršti žaizdoms teko stvertis pagalbai rakšties.

Sutinku, aš  - bjauri, kad išlikčiau tavim aš naudojaus,
Ne už ačiū - ir pats iš suskilusios geldos mitai.
Padalinkim perpus bendrą mudviejų nuodėmių svorį.
Aš, rakštuk, pagijau. Na, o tu? Tu tiesiog iš manęs iškritai.