Tava rankos —
tėviškės dirvonai,
upeliuks da tekantis per juos.
Tiltels i siaurs, dainom vė apdainuots:
pirmosios meilos
-
neviltim.

Tava rankose —  šiluma ir gėrs,
kaip šypsena ant dangaus spindž.
Nepyk motula, tai tik sause gėls,
užšalusios ant langa
-
žydž.

Išdrožiau Nepomuka ant mūsų žemės krašta,
kad rankos Tava
-
mintės pasilsėtu.