Turint idėją, tikslą ir nuoširdžius ketinimus, reikia tik skatinti tuos, kurie norėtų susikibti tvirtai rankomis. Akivaizdu, jog žmonija be galo įvairi: vienų širdyse tebegyvena dvasinės vertybės, kitų jau visas kūnas baigia sukirmyti nuo nuodėmių... Taigi tokiems nė motais stebuklingas ir pulsuojantis pasaulis. Žmogus, atsidūręs net ir artimiausiame gyvenvietės miškelyje, turėtų savęs paklausti: „Ar jau rojuje, ar žemėje tebesu?“. Prieš akis iškyla gamtos vertinimas bei jos įstabumas. Jei jis jaučiamas širdimi, rankomis, netgi protu – tvirtos gijos iš tiesų jungia Tave su gyvuoju pasauliu.