Laisvė, yra gimusi pačiame pačiausiame mieste,
Laisvių sostine dabar mes jį vadinam.
Tačiau anksčiau jis laisve dvelkė ne visiems,
Po mokesčių ir prievolių našta labiausiai prislėgtiems,
Tai buvo ne miestas, o kalėjimas.

Amžiaus dvoku atsiduodančioj kloakoj,
Vyninėj, prie stalo, susėdusių studentų būryje,
Skveruose, kur rinkosi nusprendę nebesitaikstyt su tokiu likimu...
Šnabždėt pradėjo ir pas madam Fondiu:
  ,,Nepuotaus karalius, kol mūs vaikai galuojasi badu!\"

Revoliucija sklido vis plačiau,
Ir žodis LAISVĖ buvo tariamas kaskart garsiau.
Iki galo ėjusių žmonių dėka ir gimė laisvė,
Pripildžiusi vargstančias širdis vilties,
Pasklidusi į pasaulį nuo Bastilijos bokšto aikštės,
Tai buvo Laisvė, išvedusi liaudį į barikadas,
Užliejusi niekad nemiegančias Paryžiaus gatves,
Džiaugsmingai traukiamas dainas įsileidusi miesto vidun
Ir leidusi žmogui pasijust žmogum...