Tik žvaigždės mistiškai kalbėjo,
Dievų takais per naktį skriejo.
Neišprašytoji mintis
dulkelėm trupino viltis.
Ir dienos šėlo, mėnuo staugė,
žvaigždžių lietaus nekantriai laukė.  
O pačiame Visatos vidury
kažkas tau meilės laišką beturįs.