Išeisim debesų takais
Į keliais išmelstą ramybę.
Ir pasibaigusiais vargais
Sutiksim nuodėmės galybę.

Giedosim kaip senais laikais
Giesmes apie gyvenimo teisybę.
Rasos pagirdytais laukais
Išplauksime į amžinybę.

Tik vėjas kauks ryte pabudęs,
Kruša kapos suvytusius lapus,
Žvaigždes tolyn pastums mėnulis,
Apšvies be laiko užmirštus kapus.

Rudens saulėlydis paniuręs
Lydės nutolstančius gandrus.
Ir karčią ašarą nurijęs
Namo patrauks įskaudintas žmogus...