Eil. pakuždėti sau (XLV)

Ak, vilkini,
       (kalbu apie sausį)
Išnyksta senieji vardai,
Vėgėliniu taip pat neprišauksi,
Net jei šauktų žvejai.
Bet esi man į lopšį įdėtas
Su ąsočiu Vandenio ir aš
Regis vis
Bent truputi žuvis,
Bent truputi žvėris.
Vėl išmokau žegnotis į naktį,
Iš kurios čia atėjęs esu
Ir girgždėti savim kaip lopšiu.  

Laikas skubina valandas.
Gal reiktų taupyti bent jas,
Bet, vilkini, tegyvuoja Gyvenimas!
Sąskaita jo netaupysiu savęs...
Pelėda