Kai poetai mėnulį sutirpdo
Miestas nubudo.
Kala ir kala
Moterys kulniukais
Abėcėlę šaligatvin.
Daugtaškis,
Taškas,
O kartais brūkšnys.
Klaustukai stringa vėjyje.
Nubusk!
Nubusk!
Pavagia sapną šviesa,
Kad atskleisčiau užuolaidą saulei.
O dangau!
Tai spektaklis.
Garsai laisvi,
Nors juos spaudžia dangus
Tarp namų ir gatvių.