Įsikibus turėklų liūdesio
Ant to tilto, kuris po kojom,
Tu žiūri į atvaizdą – supasi,
Nors vanduo lyg laikas sustojo.

Ir sustojo viskas, kas juda
Arba kalba, gimsta ar skrenda.
Šiandien tiesos panašios į Judo,
Šiandien upės neturi kranto.

Ir tik dugno akmenys prausiasi,
Dumblių kasos – ištiestos rankos
Gelmėse verpetuoja ir klausia:
„To, kas liko, juk tau neužtenka,

Neužtenka ir to, kas supasi,
Nes tėkmėj nejutai savo svorio?..“
........................................................

Įsikibus turėklų liūdesio
Vieniša tu ant tilto vis stovi...