Dar ne pavasaris
Dar ne pavasaris, ir lietus dar ne tas,
Kuris žiedą lazdyno pažadina,
Plaukia baltosios lytys pulkais į marias,
Tik toks rūškanas, murzinas Nemunas.
Per anksti, dar anksti lankas vandeniu semti,
Po sniegu dar žolelė miegojo,
Dar tik sausis, vasaris ims dūkti ir šalti,
Pietuose dar nenuorama kovas.
Tik gerai, kad diena apkarpyta sugrįžta,
Laiko skarą po skiautę užlopo,
Nors saulelė drąsiau pažiūrėt neišdrįsta
Ir į kalvą, ne kalną dar kopia.
Po lietaus leidžias žemėn sušlapusi snaigė,
Suprantu, jai taip pat juk baugoka,
Gal svajojo priglust prie šakelės kur dailiai,
O dabar — purvynėlin įšoko.