Jau net nemoku į namus pareiti.
Atrodo, kelias žinomas, tačiau
Akiplotyje horizontas tįso
Kaip jūra išsiliejusi į pragarus toli.
Ten pasakų jau niekuomet nebūna.
Tik nuovargis su prakaitu dar vis sūrus
Ką bedarysi, Pranai?
Taigi gaudžia jūra...
Jūra gaudžia...
O rūmai  gintaro Jūratės ir Kastyčio
Su dauž ti.