Tai tu iš paukščių tako, ūkanų,
Iš dulkių žiedlapių spalvingų,
O gal iš nebūties, iš sutemų
Ir nesuprantamų likimo vingių?

Ir kaip šiandieną pavadint tave--
Džiaugsmu, ar sąžine, ar liūdesio kalnais?
O gal tik tai rasa, rasa, rasa--
Juoku gal vėjo - skrisdamas pažais?

Ir atskridai iš kur tu - nežinau--
Ir kur nulėksi - paslaptis gili--
Tu - meilė, visos ugnys tau!
Ir visos šalnos tau, kai suklumpi...