* * *

Bejausmis laikas žvelgia į akis,
kažko vis laukiam, - pagaliau...
Staiga suprantam, dužta paslaptis,
kad viskas laikina ir nebegrįš daugiau.
  ----------------------------------------
O laimė būt poetu.  
Randi užslėptus radinius.
  Žvelgi sau į gyvenimą,
  Tik per spalvotus akinius.
    Vienatvė, tai ramybė.
    Kūryba – idealas.!
      Valia – užsispyrimas.
      Nors laukia, liepto galas.
        Skurdumas šio etiudo -
          Vėl, užmirštu metaforas.
          Tai paskutinės natos.
            Tyla jau minčių salėje,
          Naujųjų metų vakaras...
* * *