Užsigobę šmėklų apsiaustais,
Susikibę sparnuotomis rankom,
Tartum darbą dirbtų sunkiausią,
Žvaigždeles tingūs debesys dangsto.

Tik negrabūs pilkieji, negrabūs,
Pro pirštus žiburėliai išsprūsta.
Aukštybių pamėklės nustebę -
Nesupranta – kodėl nepaklūsta?

Susispietę į rezginį tankų,
Prie mėnulio disko artėja,
O jis rieda nušvitęs per dangų
Ir saujom sidabrą sėja.

Mėnesiena, žvaigždutės ir sniegas –
Nusileidusi žemėn pasaka,
Tik debesys, kurie neužmiega,
Per greitai parašo jai pabaigą.