Kol per mažytį ciferblatą
Keliauja valandos būriais,
Per minkštą sniegą tarsi vatą
Lietus prasikošia kiaurai.

Kai lango stiklas išrasoja
Sugėdintas šlapios dienos,
Iš tvenkinio pašoka kuoja
Prie atkimštos lede angos.

Ir bergždžios pastangos to sausio
Sukaustyti lede visus –
Mums atlydį išpranašauja
Net mostas šarkos uodegos.