Ilgai klajojau
Sutemų pilkšvam rūke,
Kol ėmė leistis
Nerimo nuoga
Dvasia.
Paukštelis vienišas
Nakty
Bailus
Atvėrė rojaus
Nuosavo vartus.
Klampojau raistą
Aš sutikus,
Sava stiprybė
Gėrė rasą.
Šešėlis, jau seniai
Sunykęs,
Užmigdė savanorę
Drąsą.
O tu ko
Susigūžęs
Stypsai,
Bijai tamsoj
Žavingo
Valso.
Įrėmintam nakties
Paveiksle
Toks vienišas,
Pavargęs,
Nuo kasdienio
Falšo.