Nutilo lietus
Tarp supuvusio tilto lentų.
Sustojo dangus,
Lyg sustingo laike, surimtėjo,

Dabar aš ramus,
Šitaip keista, kodėlgi ramus?
Po didelio kelio
Į savo namus partrepsėjęs.

Nutilo lietus,
Sumirksėjo sušlapę stogai,
Ir durys
Girgždėdamos man atsivėrė.

Vagis!
Sušnabždėjo langai žliumbdami,
Manęs nepažinę,
Lyg šunes susvetimėję.