Seniai įkalinau čia darbus ir žingsnius,
Kur bendramintį susitikt įmanoma,
Kur nuolatos viens kitą čia palabina
Ir kai nuo lūpų sprūsta - dar gyvename...
Širdies atsivėrimui atkelia vartus.

Nuo pat gimties čia savanoriškai kaliu
Ir neprašau - man be plutos atriekite.
Kol dar galiu, nedrauskite kalėti čia,
Turiu minties, vilties sparnus - tikėkite -
Ir nemosuokite amnestijos raštu.