Dienos menką šviesą skleidė.
Svetimą. Ne savo.
Sūnus, radęs tėvo raidę,
Lietuvą dainavo.

Santakos sraunios pašonėj
Vakarais lakštučių
Rinko iš tylos Maironis
Sąskambius eilučių.

Apie gamtą, naują rytą,
Samanotą pilį...
Dainiau, ji jau nuvalyta,
Spalvomis prabilo.

Laisvai braidom po Europą,
Turim saugią skraistę...
Kas kreivuos patamsiuos lobo —
Pavadį teks keisti.