Šių dienų labirintuos
Takas joks neišmintas,
Ir aplinkui pusnynai
Stūkso vėl nusiminę.

Šiurpsta pušys prie kelio,
Lapines sunkiai kelia,
Vėjo šuorai asfaltu
Groja stygomis arfos.

Staugia, ritas per lauką
It vilkai ir nejaukiai
Pasijusi, jei vienas
Kirsi rūpesčių sieną

Tos šalies, kur nelaukia
Artimų arba draugo.
Vien baltasis košmaras
Sielon sumaištį varo,

Nuglaistytas asfaltas,
Rodos, jaučiasi kaltas,
Jog kartėlis laukimo
Pūgoje net prikimo.