savęsp
skauda vakarą tuščiom akim
ir klajoklis vėjas
kelio nepaklausia
lyg nebylys
eini —
nesvetimuos kraštuos
išeit sunkiausia —
sukasi malūnai be vandens
be vėjo - - -
- - - - - - - - - - - - -
- - - ir be žinojimo
o mylimasai
atskrido paukščiai ne tuščiom akim
į baltas pievas
ryto laukti