Kruvina ašara ant kupsto.
Ko verkia saulašarė
Rugsėjo atokaitoj?
Neapsigauk –
Klastingas jos grožis,
Netikras skausmas.


Iš juodos ežero gelmės
Išneria didelės žuvys
Pražiotomis burnomis,
Suvalgo debesis
Ir vėl dingsta gelmėj.
Ilgai ribuliuoja bangelės.


Nustojo liję.
Saulytė pro debesį.
Kapt... Kapt... Kapt...
Paskutiniai lašai nuo šakų.
Berželiai įsidegė
Rudenio žvakėm.


Žalsvų kiminų kupstas.
Ant plonų kaip kniusio
Koja kotelių
Prisagstyta spanguolių.
Senukas klūpo ir verkia:
Būčiau numiręs nepamatęs...


Miško progumoj
Vienišo ąžuolo viršūnėj
Juodieji gandrai –
Saugo maro kapelius.
Aplūžęs kryžius,
Dievo mūka įžėlus žolėj.


Pražilo švyliais
Briedžių ganyklos.
Sidabriniais balsais tilindžiuoja
Žydri vaivorų  varpeliai,
Nuo pat ryto pasigėrę
Gailių kvapais.


Leidžiasi sutemos.
Į samanas nukrito gervių trikampis.
Sukliko, nutilo.
Pirmosios žvaigždės
Stoja sargybon –
Ramybė jūsų namams.