Už lango

Toks puikus rytas –
Aptulotas ir uždangstytas
Nėriniuotais pledais
Siuvinėtom skraistėm.
Kol mama žiema snaudė
Ant pūkinės pagalvės,
Sūnus vėjas dūko,
Po palaukes siautė.
Vos prabudęs tėtis
Pasigavo vaikį:
– Sūnau mano mielas,
Tu labai prasikaltęs,
Lėk miegot į lovą,
Kol aš pūsiu šaltį.
Laukinė Obelis