Nereik save dalint perpus –
Diena išblėso...
Jau vakaro rūkai prabus
Atnešę vėsą.

Ir vėl tamsioj ramioj naktyj
Žibės ne žvaigždės –
Rasos lašai neišgerti
Be galo baikščiai

Akimirkas savy sugers
Sekundžių blyksniuos...
Nelaukiu ryto – neprikels –
Anapus liksiu...