Susipyko kiemo mamos
Dėl Simučio reikalų :
Negražiai berniukui gavos –
Aušrą purtė už pečių.

Tai už ką mergaitę skriaudė
Daug mažesnę už save?
Niekaip jos nesusigaudo –
Tiktai šaukia kaip kine.

Prie mamos dukra priėjo :
Mes taip žaidėme – „ Šeima“
Jis per naktį gėrinėjo
Ir dar kaltina mane...

Simas purtosi : O tu
Neišvirei man pietų
Kada nors – mane girdi?
Nusiimtum bigudi.

Užsičiaupė barnių lūpos,
Stebi veidrodžiai – vaikai:
Aušrą pabučiuok Simutį-
Juk šeima- nebe juokai.