Diena išauš ryt vakarykštė,
su žodžiais netartais,
su vakaro lietum.
Semiu nuo tavo kūno
vaško lašo blyksnį
ir kraičio skrynion
sau dedu.
Ir šiandiena išauš
rytojum kvepianti.
Nauji bus pažadai
ir priesaikų gausa.
Neimsiu nieko, tiktai
vieną akmenį —
tik gintarą, sušildytą delne...