Jau net ne septynios —
Tik artėja rytas;
Ir pas tave,
Ten, kur mano rodyklės nesiekia.
Bet kažkodėl nesinori miego,
Nes vis dar, vis, dar vis...
Ir jeigu taip paprastai pavyktų
Apsukti saulės eigą —
Gal tada —
Tada
Mes susitiktumėm:
Pasaulio pasieny,
Ten, kur niekada
Dar niekas nėra susitikę.