* * *
                          Sudrumstei vandenį — veltui
                          vienintelis žodis pataikė.
                          Naktys trumpėjo — gaila,
                          net ir sapnai nelankė.
                           Drumstas vanduo tyliai
                            niūrioj mėnesienoj plaukia,
                             akmens kantrybę bando,
                              veidas nustebęs laukia
                               kometos ryškios — nejaugi
                                kažkas ją pusiaukelėj temdo,
                                 akys ieško — bedugnė
                                  žvaigždžių takuose — kam tu
                                   atskleidei tiesą, visgi, —
                                    sudrumstei vandenį — veltui...