Eil. pakuždėti sau (XXXI)
Buvau gražiausias Tavo dainoje,
Buvau net angelas.
Tik nelinksmai sakydavai —
Kaip greitai, o sūneli, augi!
Bijojai, mama, kad jau greit
Suprasiu, kad melavusi tu man,
Tačiau lig šiol esi gražiausia.
Atėjęs Dievas, meldžiasi išgirdęs,
Kad jau ir jo nėra
Ir prašo,
Kad pabūtum juo
Bent laikinai, bent lig mirties,
Motule mano...
.