Liko

Jei gert — tai vienu gurkšniu,
Jei springt — tai pirmu kąsniu,
Jei grot — kol stygos trūktų,
Kol sąmonę prarasi.
Jei stverti — tik po glėbį,
Pro pažastį nors lenda
Ir būtį pakylėti —
Lig amžinos legendos.
O jei ką nors mylėti,
Tam sielą atiduoti —
Aistringuos atminimuos
Kad kūnas rastų sotį.
Po lašą nėr ko smulkintis —
Jei imti, imti viską!
----
O ne, kažkas dar liko —
Ant skruosto skaisčiai tviska.
Nijolena