Ne lunatikai bastos ant stogo pasvirę,
Ne keistuoliai padauginę vyno apšyla,
Tik varvekliai spalvotais kristalais pabyra,
Ir reklamų girliandomis visatoje lyja.

Satelitų antenose dūsauja vėjas
Kaip nenuorama šito pasaulio veikėjas.
Impulsyviai atomų ląsteles paglosto
Signalai, magnetinės bangos iš aukšto.

Visagalė vaizduotė dar praplečia lauką,
Ekrane siluetai sekundėmis plaukia.
Ir brenda Kalėdos, įelektrinę audrą,
Užsidėję romantikų pamėgtą kaukę.