Yra išmintis, ką daryti, kai muša,
Tačiau ar ji tinka, jei sielą kas drumsčia?
Iš ko sužinosi pats savąją rūšį,
Jei bėgsi nuo žodžio taip pat, kaip nuo kumščio?

Kai būtį pakelsi - palaužtas, įlinkęs -
Vienaip ar kitaip teks kokybę parodyt.
Jei bėgsi, tai kiek - iki pirmojo vingio?
Jei glausies miške - ar biržely, ar gruody?

Likimas pasiūlys tau sąlygų šimtą.
Ne kartą su Giltine kortomis loši.
Nezirsk, kad pavargęs, labai iškankintas -
Su uodega velnio maišyta ši košė -

Ragauk, jei tik duoda, ir daug neraukykis,
Nes dvesiančio asilo žygiui nekinko.
Gyvenimas vienas, neduos niekas kito.
Jei drumsčia, tai reiškia rytojų kad minko.

Ir laimė, garbė, jei vyksme dalyvauji,
Net jei ant žaizdos druskos krislas užkrito.
Kantrybės reikės net ir Viešpaties saujos,
Kad rastumei šventą ramybę iš ryto.

Spurdėk nespurdėjęs, dejuok nedejavęs -
Minkštimui kas patiki pareigą kietą?
Praleisk pro ausis, jei žodžiu kas užgavo -
Lošimą su Giltine taip telaimėsi.

Lai niekas nežino, kas dedasi sieloj
Ir kokias mintis tavo smegenys audžia -
Vienaip ar kitaip būtį nešti pakėlei.
Matyt, koks veltėdis, jei nešantį spaudžia.