Jis

Kelionė pas tave
Giliom pusnim per speigą
Beprotiškai trumpa,
Tarytum žaibo blyksnis.
Viliokė šypsena
Pavasariui nuteikia.
Man iki jos dabar —
Šviesiausios laimės žingsnis.
Tai — žingsnis link tavęs.
Žiemos pamirštas skonis...
Švelniausioji ranka
Pakvies į laimės glėbį.
Bandys sugrįžt atgal
Tyloj užstrigęs žodis.
Poetiška kalba —
Tiktai jausmų papėdėj.
O viskas, kas toliau —
Tamsoj užmigęs laikas...
Ir šokanti liepsna,
Nerimstantys šešėliai,
Ir staugiantis liūdnai
Laukuose žilas speigas...
Dviejų širdžių langai
Jam uždaryti vėlei.

Ji

Kelionė pas mane
Lengva tiktai atrodo.
Po sniego baltumu —
Plonytis ledo kelias.
Viliokė šypsena
Pavasariu pamojo...
Tas žingsnis link tavęs
Toksai svaigus be proto.
Ir virpulys....
(jau užmirštas bemaž)
O... kaip norėtųsi
bent kartą leist sau
Išjungti blaivų protą...
Kad silpna, tačiau
Saugi galėtum jaustis
Vien prisišliejus prie pečių...
Ir žvilgsnis, rankos
kad myluotų...
Kad viskas tikra —
Viskas iš sapnų...