Tu miegok – juk vis tiek aš ateisiu –
Mėnuo upę bučiuos,
Kris ant žemės ne žvaigždės, o vaisiai
Praeities tos saldžios.

Rinksiu tau juos į delnus, ragausi
Apsigaubus rūku,
Kol grįš saulė skaisti nusiprausus
Ankstaus ryto dangum.

Ir ištirpsim abudu jo mėly,
Geltonuos spinduliuos...
...................................................

Tu miegok, aš šalia – atsikėlęs
Vakar dieną vejuos...