Kai skyla laisvas vandenilis –
Pasaulio veidas sensta radikaliai.
Silicio smėlį tiesai į akis išpylęs
Enilis lenkias naujo Babilono galiai.

Seklus ir apgaulingas proto gylis
Pasaulį keičia griaudamas pilis.
Beviltišku pasaulio grožiu nusivylęs
Skaičiuoja gautą pelną Nobelis.

O pro juostelėm užklijuotus langus,
Išgirdę karo maršų šaižų toną,
Liumpenai lenda alkani ir vangūs,
Į šviesą velka vėliavą raudoną.

Vėl pelnui veriasi saugyklų angos,
Kur bankų gnomai tūno tylūs, vangūs.
Su kursais akcijų, kurie kaip angys rangos,
Sugrįžta doleriai kaip kraujas brangūs.

O su šešėliais slepiasi, į tamsą lenda
Audrų sukeltos Žemės keršto bangos,
Kurios išsklaido gruodžio hepyendą,
O atmintį atranda pranašystės Vangos.

Akla žynė atlieka raganišką seansą -
Mirtis ir atmintis nesako niekada gana.
Už vargą Nobelis jai meta vieną pensą
Ir Žemėn nusileidžia gruodžio dargana.